LAPĖSE DIRBĘ KUNIGAI

 

Debakovičius, mirė 1755 m. (Jis minimas Žemės Istorijos skyriuje prie 1782 m. inventoriaus)[1]
Jonas Debekevičius 1734 m. įtaisė du varpus.[2]

Kazimieras Rapševičius. Nuo 1770 m. ir dar buvo 1817 m., nes tais metais pasirašė Lapių inventorių. Pasirašė kaip Karmėlavos klebonas.[3]  ,,Karmėlavos klebonas dabar yra jo malonybė kunigas Kazimieras Rapševičius iš Ukmergės apskrities, 48 metų. Šią beneficiją valdo nuo 1770 m.; į kunigus įšventino 1764 m. šviesusis dauggalis jo malonybė Tomas Zenkavičius, Ariopolio vyskupas, Vilniaus sufraganas ir LDK sekretorius, (paskirdamas) į Šėtos bažnyčią, su Šėtos klebono jo malonybės kun. Sebastijono Chučonovičiaus (teikiamu) išlaikymu. Mokėsi vyskupijos seminarijoje, moralės teologas, gerai moka lietuvių kalbą. Nors galėtų turėti pagalbininką kamendorių, bet nelaiko. Valdo tik šią vieną Karmėlavos beneficiją ir joje nuolat gyvena. 1767 m. šviesiausiojo Lenkijos monarcho Stanislovo Augusto pristatytas.“[4]

Jurgis Markevičius 1839 – 1882 Palaidotas Lapių bažnyčios šventoriuje. Kun. Jurgis čia paskirtas 1839 10 11 jo paties prašymu.[5] 1860 - 61 m. pasirašydavo kuratas, o nuo 1861 m. – klebonas. M.[6] Kun. I. Česaičio sąraše klebonavimo data yra 1835 – 1882 m. Ant Kauno Minervos liejyklos paminklo parašyta, kad mirė 1882 m. rugpjūčio 5/17 d. išgyvenęs 82 m., kunigystėje – 54 m., Lapių klebonu išbuvęs 43 m.

(Česlovas Mickevičius  1881 – 1917 m.) M.

Izidorius Šauklinskas 1882 – 1883 m. K.[7] (Gal Šavklinskas, nes neaišku ar ten u ar v raidė. RS)

Juozapas Kraučeliūnas 1883 – 1885 m. K. 1885 03 19 Žemaičių vyskupo įsakymu Vandžiogalos klebonas kun. Mykolas Viršila perėmė Lapių bažnyčią iš filialisto kun. Kraučeliūno ir perdavė ją kun. Vitaliui Dembskiui. Perėmimo proga buvo sudarytas bažnyčios ir jos valdų inventorius.[8]

Vitalijus Denbskis 1885-1888 Bažnyčia jam perduota dalyvaujant Vandžiogalos klebonui Mykolui Viršilui.[9]

Jonas Dembskis 1885 – 1888 K.

Antanas Baška 1888 – 1894 Palaidotas Girkalnyje. K.

Andrius Rakauskas 1894 – 1911. Palaidotas Kurtavėnuose. K.

Jonas Macijauskas 1911 – 1913 Prelatas, palaidotas Raguvoje. K.

Juozapas Jarašiūnas  1913 – 1919 K, [10].

Kazimieras Pranckietis (kitur Pranckytis) 1919 (1918M)– 1919. Kėdainių dekanas (1944 m.) K. Jis ilgai neištvėrė.[11]

Juozas Jasas (1919 -1935) K. Palaidotas kapinėse prie Lapių bažnyčios.  ,,1935 m. kovo 19 d. per Šv. Juozapą, mirė Lapių klebonas kun. Juozapas Jasas, sulaukęs 63 m. amžiaus. Mirė skrandžio liga. Praeitais metais buvo padaryta operacija. Po operacijos velionis gerai jautėsi, bet neilgai. Matyti būta tokios ligos, kuriai išgydyti ir operacija nebegelbsti. Kun. J. Jasas yra gimęs 1872 m. Kvėdarnos parapijoje. Mokėsi Palangos progimnazijoje (1890 – 1894) kartu su dabartiniu Respublikos prezidentu p. A. Smetona. Baigęs progimnaziją, stojo į Žemaičių Dvasinę Seminariją, kurią baigė 1899 m. ir tais pat metais buvo įšventintas į kunigus. Vikaravo Subačiuje 1899-1901, Viešintuose 1901-1902, Tauragnuose 1902-1904, Šėtoje 1904-1908, Užpaliuose 1908-1913. Varnavičiuose 1913-1915 buvo kuratu, 1915 m. Didžiojo karo metu išvykęs į Rusiją buvo Oriolo lietuvių pabėgėlių kapelionu. Grįžęs iš Rusijos vikaravo Vilkijos bažnyčioje 1918-1919. Nuo 1919 m. velionis buvo Lapių klebonu (kuratu[12]). Kun. J. Jasas, šiaip, rodos, nepasižymėjęs garsiais darbais, buvo vienas iš pavyzdingiausių kunigų, ėjusių į žmones, apsišarvavusiu katalikybės ir lietuvybės šarvais. Būdamas kunigu, J. Jasas savo pašaukimo pareigas statydavo pirmoje vietoje. Būdamas lietuvių patrijotas, jis yra daug pasidarbavęs Tėvynei tuo metu, kai tų darbininkų buvo labai maža ir kaip jiems nelengva buvo tas darbas dirbti. Jis uoliai platino iš užsienio gabenamą lietuvišką spaudą, kai jinai rusų valdžios buvo draudžiama. Iš rusų valdžios buvo gavęs vardą ,,neblagonadiežnyj – nepatikimas.“ 1919 ir 1929 m. užsienio ir paskui Lietuvoje einančiuose laikraščiuose, ypač „Vilty“, kun. J. Jasas daug yra rašęs straipsnių. Jų turinys liesdavo valstiečių reikalus, ginant jų teises ir išrodant jiems daromas iš nepašauktų žmonių skriaudas. Po straipsniais pasirašydavo Kaplys. Plunksną turėjo gan aštrią. Velionis mokėdavo kam reikdavo gerokai užvažiuoti. Mirė a.a. kun. J. Jasas laimingai, tinkamai prie mirties pasiruošęs, šv. Sakramentais aprūpintas.  Mirė savo ir Laimingos Mirties Patrono, Šv.Juozapo, dieną. Mirė vienas iš 33 draugų, neseniai šventusių pas J. E. Panevėžio vyskupą savo Jubiliejų. Po dviejų metų tiems pat draugams skirta yra vėl susirinkti Kaune. Bet jau draugo Juozapo tarpe jų nebus. Ilsėkis, drauge Juozapai, ramybėje savo Mokytojo Kristaus prieglobstyje. Draugas. Kan. P. Dogelis.“[13]  

Ant paminklo užrašyta „Kun. J. Jasas, 68 m. amžiaus, miręs 1935 03 19“

Pauliukas, (mirus  J.Jasui, laikinai, 2 savaites.)

Jonas Juodeika, kuratas 1935 – 1938. Rumšiškių klebonas (1944 m.) K. F45 Jį galima laikyti Lapių parapijos medicinos punkto pradininku. Laiške prezidentui jis rašė: „Kaimai dar bemaž tik pradeda skirstytis viensėdžiais. Higienos ir sveikatos reikalai čia apleisti. Daugelį ligonių paliekama taip sakant „Dievo valiai“, vien iš nesupratimo sveikatos reikalų bei stokos medžiaginių išteklių. Todėl gyvas būtų reikalas įsteigti ir čia sveikatos punktą iš kurio dažniau galima būtų prisikviesti lengvesnėm sąlygoms gydytojas arba nuolatinė pribuvėja daug galėtų pagelbėti gimdyvėms Lapių valsčiuje ir apsaugotų nuo skaitlingo vaikų mirtingumo. Minimam sveikatos centrui įsteigti patalpas užleisčiau parapijos namuose, bet atatinkamam remontui reikalinga lėšų.“[14]

Kazimieras Kazlauskis, kuratas 1938-1940 senyvas. Kelmės altarista. (1944 m.) K.

A. Žilinskas 1940 10 07 M

Mykolas Ruseckas 1940 – 1943. Vandžiogalos klebonas (1944 m.). K. (Jei tik ne bendrapavardis: Gimė 1888, mirė 1950 10 30. Mirties metais buvo Kauno Šv. Kryžiaus (karmelitų) klebonu.)

Dr. Ignas Česaitis 1943-1958 Jis gimė 1893 02 01 Balbieriškyje. 1913-30 m. buvo marijonas. 1919 m.  tapo teologijos daktaru.  „Baigęs Marijampolės gimnaziją 1908 -13 studijavo Seinų kunigų seminarijoje, 1913-19 – Fribūro u-te. 1915 įšventintas kunigu. 1919-21 Marijampolės mergaičių g-jos ir mkt. Seminarijos kapelionas. 1921-25 laikr. Draugas (Čikaga) redaktorius. 1925-35 VDU Teol.-filos. f-te dėstė pastoracinę ir moralinę teologiją. 1936-40 karo technikos štabo kapelionas. Pavasarininkų 1926-28 ir ateitininkų sendraugių 1926-34 centro v-bų narys.“[15] Organizavo misijas. Vienoje jų dalyvavo jaunas vyskupas Vincentas Brizgys. Iš studijų užsienyje metų buvo artimas poeto Vinco Mykolaičio – Putino draugas. Tarybiniais metais skurstantį kun. I. Česaitį paremdavo Putinas.[16]  Buvo tolerantiškas kunigas, klebonijoje priglaudęs karo pabėgėlių Vainaičių šeimą, netekusią namų. Pasižymėjo iškalba, turiningais pamokslais. Kadangi parapijoje ilgai dirbo, pažinojo beveik visus parapijiečius, kasmet kalėdodamas su vargonininku A. Mickevičiumi, kreipdavosi į parapijiečius vardais.[17] Vaikai Pirmajai Komunijai rengiami per pusantro mėnesio prieš šv. Joną, kada vaikai paleidžiami vasaros atostogų.[18] 1948 m. Pirmąją Komuniją priėmė 125 vaikai.[19] Per 1952 10 16 dekanato vizitaciją kasos knygoje buvo rastas 1355 rub. deficitas (pajamos nepadengia išlaidų).[20] Kun. Česaičio priežodis buvo „bičiulis“. Į visus taip kreipėsi. Todėl ir jį patį žmonės vadino bičiuliu.[21] Mirė kaip Babtų altarista 1961 01 06[22]  Mirė Garliavoje, palaidotas Balbieriškyje.[23] Palaidotas Jonučių (Garliava) kapinėse.[24]

Juozas Stankūnas 1957 - 1960 buvo ,,amžino įšalo“ tremtinys. Grįžo jau invalidas, o dar buvo gana jaunas. Labai gražiai sutvarkė klebonijos aplinką, pasodino medžių, dekoratyvinių krūmų, sutvarkė kapines. Kalno šlaite prie bažnyčios iškirto brūzgynus ir tame plote, žemės paviršiuje, kažkokia medžiaga išbarstė didelį baltą kryžių. Br. Šukiui teko kartu važiuoti su LKP Kauno r. komiteto sekretoriumi S. Pilipavičiumi.

-                            Žiūrėk, kunigas ir vėl propagandą varo ir dar kokią!

-                            O ką darys luošas žmogelis?- sakau. (Mat iš Sibiro ,,gulagų“ grįžo kun. J. Stankūnas su labai nesveikomis kojomis.) Po kelių dienų tas įspūdingas kryžius, labai gerai matomas pravažiuojantiems plentu, buvo likviduotas. Geras žmogus buvo tas S. Pilipavičius, bet mes visi tuomet gyvenome nuolatinės baimės atmosferoje.[25] Mirė 1968 07 30 būdamas Babtų altarista.[26]

Bronislovas Matusevičius 1960 11 - 1961 12 19M. Jis gimė 1905 01 31, kunigu įšventintas 1935 06 15.

Rapolas Pukys, sūnus Stanislovo[27] 1961-1968. Pasižymėjo labai gražiu balsu, populiariais pamokslais. Vėliau sunkiai sirgo.[28] Mirė 1969 08 30 nuo inkstų ir kaulų vėžio, aprūpintas šventais sakramentais. Buvo pašarvotas Kauno Šv. Kryžiaus bažnyčioje. Laidojimo šv. pontifikalines Mišias atlaikė vysk. Juozapas Labukas, o į Petrašiūnų kapines palydėjo 1969 09 03 generalvikaras dr. Romualdas Krikščiūnas.[29]

P. Martinkus 1968 12 15 01 – 1969 08 30 M

Juozas Matulis – Matulevičius, Lauryno s. 1968 12 17 – 1987 Gimė 1900 01 07 Įšventintas 1925 06 14. Lapėse atšventė savo kunigavimo 50 ir 60 m. jubiliejų.  Paskutinis nuolatinis Lapių parapijos klebonas. Kilęs iš Kauno Šančių priemiesčio. Sunkiai sergant senatvėje, parapijos reikalų tvarkyti atvykdavo Vilijampolės klebonas J. Jakubonis.[30] Talkindavo kunigai Jonas Raudonikis, Kęstutis Vilutis. Mirė 1987 09 16, 07 val. Palaidotas Kauno Panemunės kapinėse.

Jonas Jakubonis, s. Antano (aptarnavo iš Vilijampolės).  Gimė 1910 05 06 Kunigu įšventintas 1938 06 11. Jo rūpesčiu bažnyčia iš lauko pusės perdažyta, gražiai iš naujo aptvertas šventorius, sustiprintas šlaitas prie bažnyčios. Sulaukus 80 m. jį perkėlė į Raudondvarį.[31]

Jonas Stankevičius Iš kun. J. Jokubonio perrėmė 1989 04 25 d. Išbuvo iki 1990 m. pavasario.  Gimė 1954 11 05, kunigu įšventintas 1980 06 01. Talkino vikaras Gintautas Jankauskas.

Lionginas Vaičiulionis (aptarnavo iš Vilijampolės)  1990 -1995 Jis gimė 1931 01 02.  Kunigu įšventintas 1958 03 23. Jam talkino vikarai Kęstutis Vilutis, Gintautas Jankauskas, Rimantas Norvila.

Robertas Gedvydas Skrinskas 1995 –   Gimė 1960 10 20 Vilniuje. Baigė pogrindžio seminariją Gargžduose pas kun. Antaną Šeškevičių S.J. Kunigu įšventino kardinolas Vincentas Sladkevičius 1991 07 16. Jurbarko vikaru paskirtas 1991 07 16. Kauno Vilijampolės Šv. Juozapo bažnyčios vikaru paskirtas  – 1994 04 11. Lapių ir Domeikavos klebonu paskirtas 1995 05 16.

Iš Lapių parapijos kilę kunigai:

Juozapas Mickevičius, gimė 1901 m. Lapėse, špitolėje. Tėvas buvo zakristijonas. Primicijos buvo 1924 m. 1944 m. buvo Kvetkų klebonas, K. Panevėžio vyskupijoje.  Mirė Krekenavoje1985 m. Palaidotas šventoriuje.[32]

Leonas Christauskas. Įšventintas 1935 m. Pinske, 1952 m. buvo Vilniaus vyskupijoje. K.

Kęstutis Vilutis g. 1958 m. Lepšiškėse, įšventintas 1982 m.

Bažnyčios tarnai

Lapių zakristijonai: Stepas Rimdeika dirbo apie 15 m.  Mirė 1999m. Po to kurį laiką pastovaus nebuvo. Padėjo paaugliai Povilas Balandis, Laimonas Grinius. Iki dabar dirba Aloyzas Urba.

Vargonininkai: Rasa Endriukaitienė 1995- 1997 m. Antanas Vyšniauskas 1998 – 1999 m., Aloyzas Pauliukas 2000 - 2002, Jonas Šalčius 2002 -


 

[1] Vyskupo Ignoto Jokūbo Masalskio Kauno dekanato vizitacija 1782 m. Vilnius 2001, p. 281.

[2] Jurgis Oksas „Trumpos istorinės žinios apie Lapių bažnyčią“ 1980 05 15, p. 2.

[3] Žr. LBA. 1817 m. inventorius.

[4] Vyskupo Ignoto Jokūbo Masalskio Kauno dekanato vizitacija 1782 m. Vilnius 2001, p. 281.

[5] LBA. 1874 m. inventorius.

[6] Raidė M (Metrika) reiškia kunigo pavardė nurašyta pagal Lapių bažnyčios Metrikos knygas. Krikšto, Jungtuvių, Mirčių knygose pasirašiusio kunigo pavardė. Data žymi ankstyviausią ir vėliausią to kunigo įrašą. Kai kurie duomenys iš Lapių Metrikos knygų nesutampa su Lapių klebono kun. Igno Česaičio 1944 03 27 pateiktais duomenimis apie Lapių klebonus. Gal būt, kunigai, nurodyti pasiremiant Metrikų šaltiniu, nebuvo klebonai. Gal būt, jie laikinai pavadavo kleboną. Gal būt, jie buvo vikarais, rezidentais ar altaristais. 

[7] Raidė K (Klebonai) reiškia kunigo pavardė nurašyta pagal Lapių klebono kun. Igno Česaičio  1944 m. sudarytą sąrašą.  KAKA B704  p. 128 Kauno Arkivyskupijos Kurijos archyvas. Lapių klebono kun. Igno Česaičio pateikti duomenys apie Lapių klebonus 1944 03 27

[8] Jurgis Oksas „Trumpos istorinės žinios apie Lapių bažnyčią“ 1980 05 15, p. 3.

[9] LBA. 1885 m. inventorius.

[10] LBA. Inventorius, sudarytas  klebono kun. Juozo Jaso 1921 08 06; Bronius Šukys ,,Lapės - miestelis prie Neries“ Kaunas 1991, p. 50.

[11] Bronius Šukys ,,Lapės...“

[12] „Tiesos kelias“ Neoficialinė dalis Nr.4, 1935, 32psl.

[13] Rytas Nr 68 1935 kovo 23, p.9

[14] LBA. Iš 1935 m. Lapių klebono prašymo Jo Ekscelencijai Ponui Valstybės Prezidentui.

[15] Visuotinės lietuvių Enciklopedijos IV t. p. 322.

[16] Bronius Šukys ,,Lapės - miestelis prie Neries“ Kaunas 1991, p. 51.

[17] Joanos Vonžodienės, g. 1934 m., atsiminimai.

[18] LBA. Kun. J. Jaso pradėta inventoriaus knyga, p.35. (Iš 1947 10 08 Kauno dekano A. Sabaliausko vizitacijos.)

[19] Ten pat, p. 36.

[20] Ten pat, p. 45.

[21] Iš Marijonos Jagelavičienės, g. 1933 m. pasakojimo.

[22] LBA. ,,Kurijos raštai iki 1966“.

[23] Visuotinės lietuvių Enciklopedijos IV t. p. 322.

[24] Genovaitės Jasionienės, g. 1934 m., atsiminimai.

[25] Bronius Šukys ,,Lapės - miestelis prie Neries“ Kaunas 1991, p. 52 ir 54.

[26] LBA. ,,Kurijos raštai 1966 - 1974“

[27] LBA. ,,Įvairūs raštai“.

[28] B. Šukys ,,Lapės - miestelis prie Neries“ Kaunas 1991, p. 52

[29] LBA. Mirusiųjų įrašų sąsiuvinis.

[30] B. Šukys ,,Lapės - miestelis prie Neries“ Kaunas 1991, p. 52

[31] Ten pat, p. 53.

[32] Papasakojo šito kunigo tėvo brolio sūnus Edvardas Mickevičius, g. 1935 m.